Oj tas gegužis...

 Jau turbūt pastebėjot, jog aplinkui pasidarė gražiau. Parkeliavo į mūsų kraštus saulė, šiluma. Taip jau senai po mūsų kiemus vaikšto šviesus pavasaris : ) Nors šiltų dienų dar stinga, bet nespėsim susižiūrėt kas?kur?kame? ir jau vasarėlė atpūškuos į mūsų "svietą".
 Na, bet apie vasara - vasara. Šiandien noriu šiek tiek aprašyti pavasarinius savo žygdarbius. Nors palyginus kokie tie mano žygdarbiai....buvau vienu momentu įsimylėjęs viena tokią mergina.....na, bet nenuskilo su ja...kaip ir su daugel kitų. Tačiau ne meilės nuotykiai svarbiausi ir įdomiausi. Pastaruoju metu, kažkur pus antro mėnesio pradėjau sau kelti egzistencinius klausimus. Tiems kurie nori paprastesnio paaiškinimo tai pasakysiu, jog pradėjau mąstyti apie gyvenimo prasmę, tikslą ir t.t... Mastau galvoj, o ne facebooke, kaip daugelis mėgsta ten cituoti įvairias, išmintingas mintis. Facebooke lengva būt išmintingu filosofu, vaidinti protingą, mąstantį. Bet ar verta būti su išminčiaus kauke? Visos kaukės anksčiau ar vėliau nukrenta nuo veido ir tada visi tave pamato koks esi iš tiesų. Pats žinau koks š tai yra. Geriau viską mastyti viduje, o tik vėliau,kuomet perprasi kame čia šuo pakastas ir pakeisi savo gyvenimą galėsi  išmintimi dalintis su kitais. Jei žmogus nori mokyti, patarti kitam, jis pats turi būti kaip pavyzdys. Niekas neklausys "pijoko" patarimo nebegerti, taip ir čia, jeigu esi depresijoje, būni dažnai liūdnas tu negali mokinti žmonių kaip reikia būti laimingu. Žmogus nepaklausys tavęs, neįvertins tavo patarimo. Deja, aš dariau tą pačią klaidą. Mokinau tą žmogų, kurį mylėjau, kaip reikia jaustis laimingu, kaip reikia vertinti tai ką turi....tačiau aš pats nebuvau laimingas. Aš pats skundžiausi savo bėdomis, dejuodavau jog neturiu draugų, esu vienišas ir t.t. Todėl mano mokslas buvo bevaisis. Galų gale praradau viltį ar pavyks ją pakeisti, na bent jau jai nurodyti kelią, kur šiame gyvenime eiti...
 Tačiau mano liūdesys nebuvo pagrindinis nesėkmės faktorius. Prieš atskleisdamas kitą priežastį, norėčiau keliais žodžiais užsiminti apie projekto "Tu ir aš - kartu mes galia" seminarus. Ypač akcentuoti norėčiau susitikimus su psichologe. Seminarų metu mokėmės atrasti save, savo vidinius talentus, galimybes. Paskutinio seminaro su psichologe metu buvo kalbama apie žmonių tarpusavio santykius. Buvo pabrėžta jog kiekvienas žmogus yra ir bus unikali asmenybė. Jis pats sprendžia kaip jam elgtis, jis pats atsakingas už savo veiksmus ir jog kiti neturi jokios teisės jam nurodinėti, kaip jam gyventi, kokius sprendimus atlikti. Iš to ir seka antra mano nesėkmės priežastis. Aš bandžiau ją pakeisti, o to man nederėjo daryti. Jos gyvenimas - jos reikalas ir niekas kitas negali jo stengtis paveikti. Visi tokie bandymai yra pasmerkti.....
 Bet bandyti kartais verta. Ir tie žmonės kurie kartais bando yra stiprios, turtingos ir garbingos sielos. ŽMOGUS, KURIS NEBIJO LYSTI Į BEDUGNĘ TAVĘS TRAUKTI Į ŠVIESĄ YRA LYG TAVO ANTRA MOTINA. Narkomanai,alkoholikai ir kiti, mūsų visuomenės dažnai pasmerkiami žmonės vis dėl to yra ŽMONĖS. Taip, narkomanija - liga visam gyvenimui....bet gražinti narkomanui šviesą į jo tamsią kasdienybę įmanoma. Ir tie žmonės, kurie aukoja savo laiką ir jėgas dėl sielų kurios jau skęsta yra verti rojaus. Tokių nedaug, o skęstančių sielų - galybės. Gerbiu šiuos didvyrius....nors daugelis jų ir nesupranta.
 Na pabaigai norisi pasakyti "Oj tas gegužis".....susuka galvą, bet moko gyventi. Dar žinau, kad ilgai ieškosiu kelio į mano laimę šiam pasaulį, tad ir tau linkiu, nepamesti laimės paieškų, nes gyvenimas kovotojams - atlygina. Gero jums laiko žmogeliai : )

Grįšiu...

Grįšiu, prisiekiu aš tau....
Prisiekiu tik tau, kitų neturiu.
Grįšiu, nors kelio atgal nematau.
Be tavęs aš aklas, eit negaliu...

Klajoju po tamsą tirštą.
Kur tu esi? Tavęs nematau!
Padėk, be tavęs mano siela grimsta....
Vis giliau ir giliau....

Bet tikiu, mano akys prašvis....
Ir išbėgsiu iš tos tamsos....
Ir grįžusi siela, tave tik pažins...
Gelbėtoja, mano sielos skurdžios....

Ačiū už tai, kad mane tu atrasi.
Paklydusį pasaulį plačiam.
Užjausi, paguosi, suprasi
Parodysi šviesą aklam...

"Don't worry! Be po*ui!" :D

  Sveikas, jau virš 1100  peržiūrų. Fainai, bet ne fainiausia. Galėtu ir dažnėti ateinančių pasiskaitynėti žmogelių....
  Šiandien tokia gana įdomi tema pribrendo. Pastarosiomis dienomis man galvoje lyg su šokdyne šokinėja tokie klausimai: "Kodėl Aš dėl visokių niekniekių pergyvenu?!!", "Kodėl aš taip greit užsidegu?!(susinervinu)". Juk man ir žmonėms aplinkui tai ne į nauda. Ir šiandien man kilo sprendimas, kaip išspręsti šią problemą.
  Bet apie viską nuo pradžių. Nuo pat jaunų dienų buvau aš toks. Kažkas užgavo - blogai, pasakė kažką - blogai. Pvz. Pasigirsiu. Nesu "populiarus", neturiu daug draugų, retai kada laisvadieniais išeinu iš namų, ne dėl to kad nenoriu, tiesiog niekas nepasikviečia. Žinoma, liūdna tada kuomet žinai jog "draugai" kažkur gerai leidžia laiką pamiršę tave. Anksčiau dėl tokių "draugų" sprendimų pergyvenau, bet dabar galvoju.....N*hui man pergyvent dėl tokių "draugų"? Lai ir eina jie sau linksmintis. Jei jiems gerai be manęs, kodėl man turi būti liūdna dėl jų?!  Pasakysiu atvirai. Jei žmogus tave prisimena tik tuomet kada jam reikia pagalbos....siusk tą žmogų velniop. Žinoma jei tai tavo darbas, tai tas tau negalioja :D Bet jei žmogus tave vis ignoruoja, nebendrauja ir staiga jis jau tavo draugas! Vėliau supranti jog žmogui tebuvo reikalinga tavo pagalba ir tavo darbas ir lieki visas susigruzines......Reikia mokėti pažinti žmones, o tai yra sunku. Sunku ir nepasiduoti tai iliuzijai jog tikrai tu žmogui esi svarbus ir reikalingas, nes ta iliuzija tave užburia labai greit, o tada kuomet tai personai tampi nulis pabėgti iš tų sapnų yra nelengva. Tokios personos moka užburti, pasinaudoti tavimi, o paskui lyg šiukšlę išmesti. Tuomet tau ir tampa liūdna, graudu. Tampi dar labiau užsidaręs, pradedi atstumti kitus, kurie gal yra tikri tavo draugai. Galų gale lieki vienas, nebeturi su kuo pabendrauti, nors širdis labai pasiilgusi žmogiško kontakto, bendravimo. Tada atrandi įvairius kvaišalus, alkoholį, naujus "bičiulius"....galų gale viskas baigiasi mirtimi. Žinoma ne visiem taip, bet nemažai pasitaiko ir tokių atvejų kada žmogus pasirenka savižudybę, nes jau jaučiasi pavargęs nuo viso to šūdo.
  Žodžiu, ką aš noriu čia pasakyt. Žmogau! Gyvenimas per trumpas ir per brangus. Tausok save. Nebūk tarsi "Fygaro" Nebėgiok visur kur tave pašaukia, išmok atsirinkti tai kas tau duos naudos, kas ne. O jei ir kas nepavyksta, skelk riebų "pohui!". Ne tam tu ant šios žemės vaikštai, kad dejuotum dėl visko.       
  Gyvenk sau...na ne vien tik sau. Išmok atpažinti žmones kurie iš tavęs neprašo, patys nieko nedavę. Tokie žmonės bet kur nesimėto, juos sunku gal atrasti, bet juos atradus gyventi bus šviesiau. Štai keletas mano sukurtų gyvenimo taisyklių:
 1. Saugok savo sveikatą, bet ne per daug. Tik tiek, kad šioje žemėje tau užtektu, nes dangui neprisitaupysi.
2. Negerbk to kuriam tu dzin balalaika....
3. Tausok ašaras, akys išdžius, akinių reiks...
4. Pasiklausyk vis geros, tau patinkančios muzikos....
5. Gavai du....nu i dzin, kitą kart gaus 1(0)...
6. Nekelk kriterijų kitiems nes pats tu juolab nesi tobulas....nebent tu Chuck Norris....
7. Nespręsk už kitus, nes tai žiauriai užknisa.....
8. Turėk savo nuomonę, o jei pritari tai nebijok pritarti.
9. Jei tau dzin ant taisyklių tai ir ok. Ne tau jos skirtos.
10. Jei tik nusišypsai neprirašyk taip ":DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD".....

  Tai tiek šiam vakarui. Patiko, nepatiko pakomentuok, įdomu pasiskaitinėt ką jūs pakomentuojat. Iki :)

Jei vieną dieną viskas taptu nemokama......

  Sveikas, na...tikiuosi, kad bent tu sveikas, nes aš toks, šioks...tai sloga, tai kosulys, tai kiti žiemos metui būdingi "kipšiukai" kėsinasi į mano sveikatą ir gyvenimo gerovę. Tikiuosi, kad tau pasisekė ir nesusirgai kokiu gripu ar panašiai, o jei sėdi prie kompo su sunkia, skaudančia galva linkiu greit pasveikti! Gi jau tuoj pavasaris atkeliaus, o tu ką?! Žodžiu...linkiu kuo greičiau sulaukti pavasario! Nes jau užkni....ta žiema.
   Gerai, kas šiandienai? Ogi tokia įdomi tema. Jeigu vieną dieną viską viskas taptu nemokama.... Žinoma tai tiesiog nerealu, bet pasvajoti galima. Taigi, kas būtų jeigu būtų....Visu pirmą pasauliui taptu visai dzin ant gamtinių išteklių, oro užterštumo ir kitų šiandien taip spaudoje skalaujamų temų. Visi būtume sotūs,visi turėtume kuo apsirengti ir panašiai. Nebekiltų karų, nes visko visiems užtektu, visi būtu laimingi......jo....pasaka. Deja šiandien tokios pasakos nematom ir niekada tikriausiai nepamatysim.
   Pasvarstykim, dėl ko kylą karai? Žmonės kariauti pradėjo jau senai, senai. Bet kodėl? Paprasčiausias atsakymas, jei ne tu priešą tai priešas tave... Nors Dievas žmogui padovanojo nuostabią vietą gyventi - žemę, nors mes turime gamtą kuri mums duoda maisto, padeda palaikyti gyvybę mes norime kažko daugiau....Ko? Ar mus pamaitins prabangūs daiktai ar kiti, gyvybei palaikyti nereikalingi niekniekiai, kuomet nebeliks ko valgyti? Nesakau, kad mums dabar reikia išmesti visus rakandus ar panašiai. Tiesiog gal praverstu džiaugtis tuo ką tu turi dabar....žinau, tai sunkoka. Ypač šiandien, kuomet yra tiek daug galimybių gauti ko nors daugiau o kai yra galimybių visada atsiras ir noras. Nesakau,kad taip gyvenu, nesakau, kad pasitenkinu tuo ką dabar turiu....tiesiog šiandien užėjo noras susimastyti. Gal aš ką darau ne taip? Nes turiu pakankamai, bet nesu laimingas.
   Šeštadienį mūsų mokykloje buvo atvykusi "Jaunimo linijos" savanorių komandą. Su jais atvyko ir Andrius Mamantovas. Kalbėjo paprasta, bet aktualia tema - savižudybės. Negi tokie lietuviai tokie nelaimingi jog net 1000 mūsiškių nusižudo? Andrius mums papasakojo jog Pietų Amerikos žemyno lūšnynuose gyvenantys žmonės yra laimingi. Taip, nuoširdžiai laimingi. Net gal jie neturi šilto vandens, o kai kur nėra net elektros - jie laimingi, nes jie gyvena. Jie džiaugiasi saule danguje, džiaugiasi vandenynu džiaugiasi vieni kitu. O ar tai brangu? Visai ne.
   Pabaigai padėkosiu už tai, kad perskaitei viską iki galo. Nepatiko kas? Tavo reikalas, kad nepatiko. Pakomentuok, juk nemokama. Paspausk like, jei patiko žinoma, juk nemokama. O gal tiesiog pasiūsk mane velniop ir eik švęs sekmadienį...gal ir mokama, bet bent pralesi gerai laiką. Žodžiu iki :) Geros ateinančios savaitės :)


p.s.........

Lietuva, tėvyne mūsų..

  Šiandien Vasario 16. Nepriklausomybės atkūrimo diena. Manau šiandien vertėtu susimastyti, ar 20 amžiaus pradžioje atsitikęs mažas stebuklas šiandien turi prasmę? Juk po 22 metų vėl patyrėme svetimšalio priespaudą. Teko valstybingumą kurti iš naujo. Tai kas ta Vasario 16? Ką? Ką ji mums (šių dienų jaunimui) reiškia? Jei net mes kovo 11 nebuvom gimę... Ogi atsakymas paprastas.1918 metų Vasario 16  yra mūsų valstybės gimimo diena. Tą dieną Lietuva gimė iš naujo. Gal nebe tokia didelė, kaip  kunigaikščių laikais, gal netokia galinga, bet laisva. O laisvė visada bus brangesnė nei galybė.
   Šiandien, nemažai lietuvių laisvę iškeistu į ekonominį komfortą....galime tai vadinti masinės globalizacijos padariniu, bet ar to kaina yra laisvė? Ar mes aukojame laisvę dėl pinigų, finansinės gerovės? Dabar paklausk to paties žmogaus, kuris 1941 metų birželio 14 vagonu dundėjo į šaltas, svetimas Sibiro žemes. Iš jo atėmė laisvę, atėmė viską ką jis buvo užgyvenęs, vėliau atėmė ir gyvybę. O dabar paklausk, ko jis labiausiai ilgėjosi tais tamsiais, šaltas vakarais kuomet tuščiu pilvu, sušalęs žiūrėdavo į dangų ir verkdavo....Ne jis labiausiai nesiilgėjo sočių pietų, šiltos lovos....jis ilgėjosi Lietuvos, jis ilgėjosi laisvės. Sakysi, kaip aš galiu kalbėti už tuos su kuriais nebuvau? O tu man atsakyk, kur jie gavę šansą būti laisviems keliavo? Ogi namo, pas motiną, pas Lietuvą. Ne visi grįžo, o ir tie kur grįžo neberado to paties žalio vienkiemio, neberado šviesių, margų pievų, neberado laisvos tėvynės.
    O šiandien turėdami laisvus namus bėgame, skubame kitur, kitur kur neva geriau, kur neva mūsų laukia ir esame visi reikalingi. Bet nepamiršk tu, lietuvi, jog kaip tau reikalinga tėvynė tu taip pat esi reikalingas tėvynei.
  Su vasario 16.

p.s nepamiršk, visur gerai, bet namuose geriausia :)

Kur dingo "Meilė"?

  Jūs man pasakykit kur dingo elementarus žmogiškumas? Negi visi šiandien ieško naudos tik sau? Ar kam nors aš rūpiu? Ar kam nors tu rūpi? Tu man pasakyk, kada paskutinį kartą išgirdai žodžius "Tu man reikalingas" "Myliu tave"....Jei tu tai išgirdai - tau pasisekė, tu laimingas žmogus. Tačiau šiandien yra daug vaikų kurie išgirsta tokius žodžius kaip "Išnyk", "Eik nahui"(Nevengsiu cenzūros, jei tau taip nepatinka man dzin, neskaityk). Jie gal kitokie, bet jie kaip ir tu, jie girdi, jie jaučia, jie verkia...Kodėl taip yra? Aš nesuprantu. Kodėl yra tokių žmonių kurie nesupranta jog žmogus kuriam jis spjovė į veidą yra Žmogus. Žmogus ne gyvulys. Jis turi sielą, jis turi protą, bet kažkodėl kai kada mes elgiamės kaip gyvuliai. Nesugebame, o gal ir nenorime kontroliuoti savo veiksmų. Šiandien sužinojau, jog buvo pasišaipyta iš vieno devintoko. Taip jis kitoks, jis aukštesnis nei kiti, jis rengiasi truputi kitaip, turi didžiulę kuprinę....bet ar tai padaro jį gyvuliu? jeigu atsiranda tokių nepilnaverčių žmonių kurie sugeba jį pavadinti "Lopu", "Dūhu", "Asilu"......Blet (dar kartą sorry už žargoną) taip dar padarė žmogus kuris kadaise save laikė Maltiečiu!(Jis tik save gal ir laikė). Šiandien mūsų vadovė šiems lodoriams(jis iš devintoko šaipėsi kartu su draugu, matyt vienas bijojo...) atskaitė moralą...būčiau aš sužinojęs anksčiau, būčiau vyriškesnį moralą išrašęs....gal... nežinau, smurto pats nemėgstu, bet ramiai sėdėt nebūčiau galėjęs. Šiandien ir pats tariau savo žodį (priedą prie moralo).
   Daugiau ką ir neturiu pridurti, tiesiog palinkėsiu būti tiesiog Žmonėmis, daugiau nieko ir nereikia, kad pasaulis būtų gražesnis. Iki

VDC Atjautos klube.

        Sveiki mieli skaitytojai. Šiandien norėčiau parašyti apie MOPT Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos VDC.
        Pradėsiu nuo to, kad VDC reiškia Vaikų Dienos Centras. Kas tai? Tai vieta, kur vaikai gali paruošti pamokas, pabendrauti, susirasti draugų ir šiaip turiningai praleisti laiką. Mūsų mokiniai MALTIEČIAI,, padeda jiems, bendrauja, žaidžia... Vaikai džiaugiasi čia ateidami, džiaugiamės ir mes.
        Į šį VDC gali ateiti tik tie, kuriems reikia, o ne tie, kurie nori ateiti tik dėl naudos. Tokiems pas mus ne vieta. Aišku, kaip ir visur, taip ir pas mus pasitaiko dviveidžių, kurie vieniems sako vieną, o kitiems, visai ką kita.
        Ką čia dar jums papasakojus? Na taip, mūsų vadovė, rašė projektus, kad kitiems būtų geriau. Iš mūsų yra keletas MALTIEČIŲ, užsiimančių su centriuko vaikais, tai yra: Julius, mūsų BOSAS :) Brigita, aš, dešinioji BOSO ranka :D  ir Živilė. Mes su mielu noru atliekame savo pareigas ir tikimės, kad ateinantys vaikai vertina mūsų pastangas ir džiaugiasi, kad yra vieta, kur jie gali ateiti.
        Na, o dabar apie savybes, kurias mes turėtume ugdyti. Šiandien pakalbėsiu apie vieną iš jų, tai yra Kantrybė. Duosiu jums pavyzdį, kurio dėka, mes ir VDC vaikai gavome pamoką. Viskas vyko vieną dieną, kai VDC užsiėmimai ėjo į pabaigą. Mokytoja mus davė saldžių dovanėlių, kurias dalindama mums pasakė, jas valgyti namie. Ir kaip visada, atsirado NEKANTRUOLIŲ kurie tuoj pat išsilupo ir ėmė valgyti. Mokytoja tai pamačiusi nusprendė juos pamokyti. Ji sustatė KANTRIAUSIUS į eilę ir davė jiems dar po vieną tokią pat dovanėlę. O tie, kurie valgė, gavo gerą pamoką, kad reikia klausyti, to ką sako mokytoja ir turėti kantrybės.






P.S. Nesušalkite, nes lauke labai šalta.